Gediminaičiai Beržanskiai

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys valdė ne tik Lietuvą, bet ir dabartinę Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, dalį Rusijos, užėmė svarbius postus carinėje Rusijos imperijoje. Tie Gediminaičiai niekur nedingo, jų yra – Lenkijoje, Rusijoje, Kanadoje, Pietų Amerikoje. Gedimino palikuonys renkasi į susitikimus. Tik mes, lietuviai, esame linkę manyti, jog visi likę Gediminaičiai gyvena svečiose šalyse, tad iš Lietuvos niekas ten nevykstąs.

Mįslės

Berinkdama medžiagą apie Kazragių giminę, vilniečio žemaičio Algimanto Kazimiero Kazragio padovanotoje knygelėje apie jį patį bei jo šaknis („Gamtos mokslų profesorius habilituotas daktaras Algimantas Kazragis“ ) aptikau suintrigavusį sakinį: „XIX a. Žemaitijos Gondingoje garsėjo kunigaikščių Beržanskių giminė.“ Mat viena Beržanskytė – profesoriaus prosenelė (vardas, deja, jau nežinomas), ištekėjusi už taip pat nežinomu vardu Stonkaus.
Tos minėtos knygelės dėka ieškojimai išsiplėtė – jau domino ne tik Kazragiai, bet ir Beržankskiai, Stonkai, Mikalauskai, Končiai, Urbonai, Kaktavičiai…

Iš kairės: Prūsalių kaime gyvenęs Antanas Gediminas Beržanskis Klausutis su žmona ir pirmagimėmis (fotografavimo data nežinoma);
Plungės valsčiaus 1932 m. rašto (kvietimo) fragmentas
(Eugenijaus Zabičio straipsnio „Nežinomi Gediminaičių palikuonys?“ iliustracija)

Iki XIX a. pr. įvairiuose Plungėnų (Gondingos) apylinkės sąrašuose aptikau Kazragį, keletą Stonkų (ir Stankų), Končių, bet juose nei Beržanskių, nei kitų mano ieškomų pavardžių  nebuvo. Plungėnų Romos katalikų bažnyčios 1845 m. parapijiečių sąraše (Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, F.605, Ap.8, Byla 46, 1.1-56, lenkų kalba), sudarytame klebono Rev. Jurgio Karvelio, Naujajame dvare aptikau mažametį Pranciškų Beržanskį. Šis radinys tik užminė naują mįslę: vaikas įrašytas pirmasis sąraše (įprastai vardijama pagal statusą, pradedant nuo svarbiausio), šalia bent iš pirmo žvilgsnio giminystės ryšiais nesusijusių asmenų – Augustino Medeikio, Dominyko Jazinskio ir jo žmonos Marcijonos, mažamečių sūnų Leonardo, Antano, Zenono. Ką tai reiškia?

Parapijos sąraše radau ir daugiau Beržanskių: Plungėnuose gyveno Katerina Beržanskytė (ar -ienė – Berzanzka), Pelaičių kaime – Antanas Beržanskis su žmona Magdalena bei dukterimi Barbora, Gimbučių k. – Petras Beržanskis, Sodalių k. tarnavo Anelė Beržanskytė (Berzanzka). Daugiausia Beržanskių gyventa Prūsalių kaime: Mykolas Beržanskis su žmona Marijona bei mažametėmis dukterimis Petronele ir Liudvika, Ignacas  Beržanskis su žmona Marijona, sūnumis Juozapu, Jonu, dukterimi Ona, Antanas Beržanskis su žmona Ona ir dukterimi Barbora. Tai ir visi tuo metu Plungėnų parapijoje aptikti Beržanskiai. Aiškiau netapo – vis nedavė ramybės ta kunigaikščių kilmė. Ar tai tiesa? Paklausiau plungiškės Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos istorijos mokslų daktarės Jolantos Skurdauskienės nuomonės – maniau, ji gal bus ką girdėjusi, juolab, jog jos doktorinės disertacijos  tema buvo susijusi su dvarais. Istorikė nieko tiksliai negalėjo pasakyti, bet ta „kunigaištyste“ labai abejojo. Pradėjau galvoti, jog tai tik graži giminės legenda, keliaujanti iš kartos į kartą.

Kvapą gniaužiantis atradimas
Antanas Beržanskis
Rubuliškių Beržanskių šakos atstovas – Ignaciaus Beržanskio ir Kotrynos Beržanskienės- Ermalaitės sūnus, A. Krištupo bočius. Gimė 1872 metų birželio 19 d. Mirė 1942 metais, palaidotas Kartenos kapinėse.

Benardydama interneto okeane, netikėtai užklydau į svetainę „Gyvenimas buvo, yra ir bus“. Jos įkūrėjas – Beržanskių palikuonis, Mortos Beržanskytės sūnus plateliškis Antanas Krištupas. Jis ieškojo savo šaknų, rašė savo giminės istoriją, „kad giminės palikuonys retkarčiais prisimintų, jog jų giminės kraujo pulsavimas prasidėjo ne vakar, ne užvakar, kad gyvenimas tęsiasi, o paslaptinga kelionė niekada nesibaigia. Tai paskatino noras pažinti protėvių šaknis, juolab kad nė vienas negalim pabėgti nuo savo praeities. Savo giminės istorija – šventas dalykas“. Lesiojo žinias, rašė giminės istoriją A. Krištupas sau ir savo artimesniems bei tolimesniems giminaičiams, kurių gyslomis teka bent dalelė Beržanskių kraujo. Bet vienos giminės istorija – dalis visos Žemaitijos, dalis visos Lietuvos istorijos. Juolab, kai protėviai kraštui yra nemažai nuveikę.

Karolina Beržanskienė – Jablonskaitė
Antano Beržanskio žmona . (Rubuliškių šaka)

A.Krištupas, rinkdamas medžiagą, rėmėsi savo giminaičio, senovės lietuvių tikėjimo pasekėjo, lietuvių tautinio atgimimo veikėjo, Vinco Kudirkos bendražygio Jono Gedimino-Beržanskio-Klausučio parengta ir 1930 m. Kaune išleista „Lietuvių heraldika“ ir kitais šaltiniais. Jam „didelį įspūdį paliko tėvų pasakojimai, jog Beržanskių giminė kilusi iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio.“

Jonas – Gediminas – Beržanskis – Klausutis  „prisimenamas su šypsena, kuris per septynerius metus Rusijos archyvuose iškapstęs duomenų apie savo ryšius su Gediminaičiais. Nei mokslo, nei visuomenės rimtai šis jo triūsas nebuvo įvertintas. Tik ant jo gana kuklaus antkapio Viekšniuose puikuojasi atitinkamas įrašas. Prof. Mykolas Biržiška net yra pasakęs, kad verčiau jis tuos metus būtų dirbęs Lietuvai.“ Pats J. Elekšis mano, jog „iš tiesų Beržanskis Lietuvai pasidarbavo gana daug.“ Taip, savo krašte pranašu nebūsi – esam linkę ieškoti ypatingų žmonių, stebuklingų vietų svetur, tik ne čia pat, Lietuvoj, ne Žemaitijoje…

Atsakingoji redaktorė
Angelė Digaitytė
Viešoji įstaiga „Žemaitijos paveldas“


Dėkoju autorei už sutikimą publikuoti straipsnį šioje svetainėje.

3 thoughts on “Gediminaičiai Beržanskiai

  1. admin says:

    Nuoširdžiai dėkoju gerbiamai Angelei Digaitytei už profesionaliai parengtą straipsnį apie Beržanskių giminės kilmę ir patalpintą Žemaitijos paveldo svetainėje. Linkiu jai kūrybinės sėkmės renkant, publikuojant ir viešinant informaciją apie Žemaičių krašto kultūrinį, dvasinį, istorinį paveldą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *