Mūsų pirmasis radijo imtuvas

Pasakojimą užrašė Antanas Krištupas. Šiais laikais nieko nebenustebinsi turėdamas net patį tobuliausią radijo imtuvą. Tad mintimis nusikeliu į 1960 – uosius metus ir savo pasakojimą skirsiu pirmąjam radijo imtuvui, kuris tais metais pasirodė mūsų namuose.   Gyvenome senoje, aplūžusioje, medinėje vienkiemio trobelėje netoli miško. Kaip žinia, tuomet elektros dar nebuvo. Tad ilgais ir tamsiais vakarais Skaityti visą >>>

Senosios religijos išpažinėjas

Kai aušrininkas Jonas Beržanskis (Gediminas – Beržanskis-Klausutis) pareiškė esąs senosios religijos išpažinėjas, jis to neįrodinėjo ir neaiškino, nes tam jau buvo pribrendęs. Buvo, kaip rašė, senovės Lietuvių tikėjimo pasekėju nuo pat mažų dienų. Daug laiko paskyręs savo protėvių genealogijai, surado savo giminystę su kunigaikščiu Gediminu, po to jau pasirašinėjo kunigaikščio titulu. J. Beržanskis gimė 1862 Skaityti visą >>>

Apie kunigą vienuolį Gabrielių Beržanskį

Šešiuose leidiniuose teko rasti žinių apie kunigą vienuolį Gabrielių Beržanskį. Juose yra kai kurių prieštaravimų. Apie 1835-1838 metus Beržanskių šeimoje gimė sūnus Gabrielius. Kelias klases baigęs nežinia kur (mokyklos išaiškinti nepavyko), jis, dar būdamas jaunas, įstojo į Vilniaus bernardinų vienuolyną. Vėliau mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje (žinoma, kad 1860 m. buvo klierikas), vėliau, iki 1864 m., Skaityti visą >>>

Tarnavęs Dievui ir žmonėms

Į Lietuvos kultūros istoriją pateko ir vyriausiasis Pluogų   Gediminų-Beržanskių sūnus Antanas. Apie jo gyvenimą oficialiuose šaltiniuose yra paskelbta labai nedaug žinių. Antanas gimė 1859 m. sausio 3 d. Pluoguose, Viekšnių valsčiuje. 1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, 1906 m. – „Vienybėje”, „Šaltinyje”. Buvo 1917 m. Lietuvos konferencijos Vilniuje dalyvis Skaityti visą >>>

Kunigaikščio Gedimino kilmė

Gediminaičių dinastija kadaise buvo viena iš galingiausių Europoje. Jei Lietuva yra kada nors suvaidinusi reikšmingesnį vaidmenį Europos istorijoje, jis pasireiškė visų pirma tuo, kad iš Lietuvos kilo dinastija, kuri XV–XVI a. užvaldė didžiulius Centrinės Europos plotus – be LDK teritorijos, apimančios šiandieninę Baltarusiją ir didžiąją dalį Ukrainos, Gediminaičiai valdė Lenkiją, Čekiją, Vengriją, nuo jų priklausė Skaityti visą >>>

Istorinis Beržanskių giminės genealogijos kelias

Beržanskių giminės kilme domėjosi ir jos istorijos saugojimu rūpinosi ne viena jos palikuonių karta. Norėdami išsaugoti būsimiems palikuonims didesnę dalį informacijos, Beržanskiai rinko ir kaupė istorinę medžiagą ir perdavė iš kartos į kartą. Pirmoji giminės genealogija, kurią 1791 metais sudarė Beržanskis Juozapas, Jurgio sūnus, aprėpė 1550 – 1802 metų laikotarpį. Tai padarė būdamas 86 metų Skaityti visą >>>

Kunigaikštystės pripažinimą patvirtinantys faktai

Giminės genealogijoje Jonas Beržanskis pateikia faktus, kurie liudija, jog Beržanskiai yra kilę iš kunigaikščių. Štai šie faktai: 1. Pirmasis 1529 metų dokumentuose paminėtas giminės asmuo – Kunigaikštis Mikalojus Gediminas – Beržanskis (Jašny Pan z Gedymina Beržanski). Jis konstatuojamas kaip faktinis Beržanskių giminės, kilusios iš Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino, pradininkas. Šią jo kilmę patvirtina 1529 metų Skaityti visą >>>

Bajoriškos giminės istorija

Jauniesiems giminės tęsėjams rašau šią savo bajoriškos giminės istoriją, kad giminės palikuonys retkarčiais prisimintų, jog jų giminės kraujo pulsavimas prasidėjo ne vakar, ne užvakar, kad gyvenimas tęsiasi, o paslaptinga kelionė niekada nesibaigia. Tai paskatino noras pažinti protėvių šaknis, juolab kad nė vienas negalim pabėgti nuo savo praeities. Savo giminės istorija – šventas dalykas. Nebūčiau galėjęs Skaityti visą >>>

Gediminaičių dinastija

Gediminaičiai itin pagarsėjo lietuvių kovose su vokiečių riteriais. Gediminaičių valdoma Lietuva neleido totoriams-mongolams iš rytų brautis į Centrinę ir Vakarų Europą. Rytiniai ir pietryčių slavų kunigaikščiai, bijodami totorių-mongolų jungo, o vėliau ir stiprėjančios Maskvos kunigaikštijos, taikiai atiduodavo savo miestų vartų raktus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės vadams, prašydami atsiųsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininką. Lietuvos didysis kunigaikštis Skaityti visą >>>

Pavardės kilmė

Visiems žmonėms yra labai įdomu žinoti iš kur yra kilusios jų pavardės, kaip, kada jos atsirado. Į šiuos ir dauguma kitų klausimų galima rasti atsakymus žodynuose, enciklopedijose, šiai temai skirtose knygose. Jame nagrinėjama pavardžių kilmė, atsiradimo priežastys, susidarymo aplinkybės, moterų pavardžių atsiradimas ir jų raida.