Kaip kurti giminės medį

Giminės medis – tai šeimos pagrindas, pasididžiavimas, jos praeitis, dabartis ir ateitis. Giminės medis tai kelionė į praeitį. Žinoti savo protėvius, žinoti savo šaknis – vadinasi rūpintis savo istoriniu paveldu ir neprarasti tapatybės visuotinės globalizacijos sūkuryje. Dabartinė visuomenė medžių sudarymą laiko mada, kultūriniu judėjimu, bajorų siekiu pabrėžti savo išskirtinumą. Visais laikais žmonės sudarinėjo giminės medžius, Skaityti visą >>>

Gedimino ainiai ir senovės lietuvių dievai: Valanda pas šviesiausiąjį kunigaikštį Joną Gediminą Beržanskį Klausutį

     Žaliajam kalne, Utenos gatvės gale, netoli 7-to forto, ant aukšto, stataus ir vaizdingo šlaito stovi vila Nr. 36. Tas kuklus, baltas mūro namukas yra nuolatinė šviesiausiojo kunigaikščio Gedimino Klausučio Beržanskio herbo Pomian ir Lietuvos bajorų sąjungos pirmininko rezidencija. Gražiais betono laipteliais užkopiu į kalną, pasibeldžiu į vilos duris ir, gavęs sutikimą įeiti, žengiu Skaityti visą >>>

Herbas – šeimos vertybė

Herbai Lietuvoje pradėjo atsirasti 13–14 amžiuje. Pirmieji herbai buvo linijiniai (toks yra karaliaus Mindaugo antspaudas – atvirkščia M su kryžiumi viršuje, Vytauto Didžiojo pentino ženklas ant lietuviškų pinigų ir gediminaičių stulpai). Per daugybę amžių herbai keitėsi. Mūsų heraldikos tyrinėtojai konstatuoja, kad didžiausią postūmį lietuviškos heraldikos europizavimui ir tolesnei plėtrai suteikė 1413 m. Herodlės unija, kai Skaityti visą >>>

Gediminaičiai Beržanskiai

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys valdė ne tik Lietuvą, bet ir dabartinę Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, dalį Rusijos, užėmė svarbius postus carinėje Rusijos imperijoje. Tie Gediminaičiai niekur nedingo, jų yra – Lenkijoje, Rusijoje, Kanadoje, Pietų Amerikoje. Gedimino palikuonys renkasi į susitikimus. Tik mes, lietuviai, esame linkę manyti, jog visi likę Gediminaičiai gyvena svečiose šalyse, Skaityti visą >>>

Kaip saugoti senus dokumentus

Kiekvienuose namuose yra senų fotografijų ir dokumentų. Tai gali būti pasai, darbo knygelės, apdovanojimai, diplomai, dienoraščiai, vaikų piešiniai, atminimų knygos ir kitokios istorinės vertybės. Kyla klausimas ką su jais daryti. Sukauptų dokumentų tvarkymas. Svarbu žinoti kad: Kopijos. Būtų gerai visada naudoti tik dokumentų kopijas, pavyzdžiui: pasų, nuotraukų, mokslo diplomų, atestatų, apdovanojimų, mokslo laipsnių, žemės valdų, pastatų Skaityti visą >>>

Senosios religijos išpažinėjas

Kai aušrininkas Jonas Beržanskis (Gediminas – Beržanskis-Klausutis) pareiškė esąs senosios religijos išpažinėjas, jis to neįrodinėjo ir neaiškino, nes tam jau buvo pribrendęs. Buvo, kaip rašė, senovės Lietuvių tikėjimo pasekėju nuo pat mažų dienų. Daug laiko paskyręs savo protėvių genealogijai, surado savo giminystę su kunigaikščiu Gediminu, po to jau pasirašinėjo kunigaikščio titulu. J. Beržanskis gimė 1862 Skaityti visą >>>

Tarnavęs Dievui ir žmonėms

Į Lietuvos kultūros istoriją pateko ir vyriausiasis Pluogų   Gediminų-Beržanskių sūnus Antanas. Apie jo gyvenimą oficialiuose šaltiniuose yra paskelbta labai nedaug žinių. Antanas gimė 1859 m. sausio 3 d. Pluoguose, Viekšnių valsčiuje. 1883 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos parapijose. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, 1906 m. – „Vienybėje”, „Šaltinyje”. Buvo 1917 m. Lietuvos konferencijos Vilniuje dalyvis Skaityti visą >>>

Gediminaičių dinastija

Gediminaičiai itin pagarsėjo lietuvių kovose su vokiečių riteriais. Gediminaičių valdoma Lietuva neleido totoriams-mongolams iš rytų brautis į Centrinę ir Vakarų Europą. Rytiniai ir pietryčių slavų kunigaikščiai, bijodami totorių-mongolų jungo, o vėliau ir stiprėjančios Maskvos kunigaikštijos, taikiai atiduodavo savo miestų vartų raktus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenės vadams, prašydami atsiųsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininką. Lietuvos didysis kunigaikštis Skaityti visą >>>

Pavardės kilmė

Visiems žmonėms yra labai įdomu žinoti iš kur yra kilusios jų pavardės, kaip, kada jos atsirado. Į šiuos ir dauguma kitų klausimų galima rasti atsakymus žodynuose, enciklopedijose, šiai temai skirtose knygose. Jame nagrinėjama pavardžių kilmė, atsiradimo priežastys, susidarymo aplinkybės, moterų pavardžių atsiradimas ir jų raida.